Elektrifikavimo projekto apžvalga
Projekto nauda
Aplinkosauginė nauda
Lietuvoje transporto sektoriui tenka didžiausia į orą išmetamų teršalų dalis. Įgyvendinus projektą, oro tarša sumažės 150 tūkstančių tonų per metus. Skaičiuojama, kad per visą eksploatacijos laikotarpį dėl mažesnės taršos projekto socialinė ekonominė nauda viršys 700 mln. eurų.
Oro tarša sumažės 150 tūkst. tonų per metus
Projekto socialinė ekonominė nauda >700 mln. Eur
Ekonominė nauda
Vertinama, kad dėl mažesnių energijos ir riedmenų priežiūros sąnaudų Lietuvos geležinkelių tinkle veikiantys vežėjai potencialiai sutaupys apie 505 mln. eurų ir projektas atsipirks per 19 metų. Geležinkelio elektrifikavimas darys didelę įtaką Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumui.
Projektas atsipirks per 19 metų
Sutaupymai dėl mažesnių sąnaudų 505 ml. Eur
Projekto apimtis
Elektrifikavimo projekto vystytojas
Projekto vystytojas – AB „LTG Infra“
100 proc. AB „LTG Infra“ akcijų priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Mes, AB „LTG Infra“:
- Esame atsakingi už Lietuvos geležinkelių tinklo infrastruktūrą, saugumą, modernizavimą bei plėtrą;
- Siekiame užtikrinti geriausias sąlygas keleivių ir krovinių pervežimui;
- Kuriame ir prižiūrime patikimą ir efektyvią infrastruktūrą;
- Telkiame geriausią darbuotojų komandą, kurie atsakingai kiekvieną dieną atlieka savo pareigas;
- Užtikriname Lietuvos geležinkelių techninę sąveiką su Europos geležinkeliais;
- Įgyvendiname šiuolaikinius saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Projektavimo ir įrengimo rangovas - jungtinės veiklos partneriai „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“.
Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą konkurse pateikė bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas. Jungtinės veiklos sutarties partneriai turi didelę patirtį vykdant su geležinkelio infrastruktūros projektus visame pasaulyje.
„Elecnor“ nuo 1958 metų veikianti Ispanijos bendrovė, turinti patirties dideliuose infrastruktūros projektuose bent 55 pasaulio šalyse - nuo Europos iki Čilės ir Saudo Arabijos. Grupėje dirba apie 14 tūkst. darbuotojų, apyvarta siekia 2,3 mlrd. eurų.
Nugalėtojas buvo pasirinktas remiantis ekonominio naudingumo kriterijais.
Projekto finansavimas
Finansavimas:
- ES investicijos:
~200 mln. eurų Europos Sąjungos fondų finansavimas. - Bendrovės investicijos ir valstybės biudžeto lėšos:
Likusi Europos Sąjungos fondų nefinansuojama projekto vertė.
Techniniai parametrai
Kontaktinis tinklas:
1×25 kV, Vilniaus mazge
2×25 kV, Kaišiadorys–Klaipėda atkarpoje
Visų kelių kontaktinio tinklo konstrukcijos užtikrinamas greitis:
160 km/h
Krauto prekinio sąstato svoris:
ne mažiau kaip 6 000 t
Nenutrūkstamas elektros tiekimo užtikrinimas:
n-1 funkcija gretimose traukos pastotėse
Traukinių skaičius per parą:
32 poros prekinių traukinių ir 10 porų keleivinių traukinių
Kontaktinio tinklo sistemos tarnavimo laikotarpis:
50 metų
Naujienos apie elektrifikavimą
Pradedami paskutinio Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo etapo rangos darbai
Ruože Radviliškis–Klaipėda prasidėjo paskutinio (3-ojo) svarbiausios šalies geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo etapo rangos darbai.