Europos Komisija patvirtino, kad Lietuva sėkmingai įgyvendino pirmąją 83 mln. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) finansavimo sutartį, skirtą „Rail Baltica“ projektui. Didžioji dalis investicijų – 85 proc. (70,5 mln. eurų) finansuota Europos infrastruktūros tinklų priemonės (ang. Connecting Europe Facility (CEF)) lėšomis. Pasiekus projekte keltus uždavinius, patvirtintas atliktų investicijų bei patirtų išlaidų tinkamumas.

Tai pirmoji tokia užbaigta sutartis „Rail Baltica“ projekte. Sutartis, vykdyta nuo 2015 iki 2022 metų pabaigos, apėmė linijos tiesimo darbus Kauno mazge, linijos nuo Kauno link Lenkijos elektrifikacijos galimybių studiją ir projektą dėl žemės išpirkimo darbų linijos tiesimui nuo Kauno Latvijos link.

„Tai reikšminga žinia iš Europos Komisijos, kuri parodo – esame patikimi partneriai, įrodantys, kad gebame valdyti projektą ir užtikrinti efektyvų lėšų naudojimą. Be to, sėkmingas CEF lėšų panaudojimas didina „Rail Baltica“ projekto brandą ir svarbą ES mastu, tai svarbu vėlesniam finansavimui gauti ir projekto palaikymui ES lygiu, ypač vertinant spartėjančius statybų bei kitus mūsų dar laukiančius darbus“, – sakė LTG grupės vadovas Egidijus Lazauskas.

Viena svarbiausių užbaigto projekto dalių buvo atlikti statybų darbai Kauno mazge – jame nutiesta beveik 15 km europinio standarto geležinkelio. Atlikti darbai leido 2021 metais Kauno intermodalinį terminalą sujungti su Europos geležinkelių transporto tinklu. Taip KIT tapo toliausiai į Rytus nutolusiu šio tinklo tašku, kurį europine vėže gali pasiekti ir NATO technika.

„Sutartyje numatyti  atlikti darbai, nors ir nedidelės apimties, tačiau pirmieji „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbai, kurių svarba, reikšmė ir kuriama pridėtinė vertė tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu Lietuvai yra didžiulė“, – sako už projekto įgyvendinimą atsakingos LTG grupės įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

Projekto metu taip pat finansuotas projektas dėl žemės paėmimo nuo Kauno Latvijos link – tuomet numatyta išpirkti 1245,9 hektaro žemės, taip pat atlikta geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Kaunas (KIT) elektrifikacijos galimybių studija.

Anot V. Žalimo, sėkmingai įgyvendinta ES sutartis yra svarbi žinia visoms Baltijos šalims ir konkrečių CEF finansavimo instrumento rezultatų pavyzdys. „Rail Baltica“ projekte atliekamų darbų mastai tik augs – Europinės geležinkelio vėžės plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija pernai skyrė papildomus 928 mln. eurų, iš kurių Lietuvos dalis siekia net 394 mln. eurų. Tai – didžiausias finansavimas, kokį kada nors yra gavusi Lietuva iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.